Pagrindinis kriterijus – pablogėjęs matymas, dėl kurio pablogėja gyvenimo kokybė, atsiranda trukdžių atlikti kasdieninį darbą. Akių ligų gydytojui diagnozavus kataraktą nerekomenduojama delsti, kadangi ilgai laukiant pažeistas lęšiukas kietėja ir operacija tampa sudėtingesnė, padidėja pooperacinių komplikacijų rizika. Operuojant ankstyvoje stadijoje chirurgas daro tai, ką suplanuoja, o operuojant vėlyvoje stadijoje – daro tik tai, ką leidžia akis.

Operacijos metu sudrumstėjęs lęšiukas pakeičiamas nauju dirbtiniu lęšiu. Visų šiuolaikinių lęšių optinės savybės puikios. Pagrindinis dirbtinių lęšių skirtumas – per kokio dydžio pjūvį galima lęšį implantuoti į akį. Kuo mažesnis pjūvis, tuo mažiau traumuojama akis, tuo saugesnis, lengvesnis ir trumpesnis pooperacinis laikotarpis. Per mažą pjūvį galima implantuoti tik sulankstomą (minkštą) dirbtinį lęšį, be to dauguma sulankstomų dirbtinių lęšių sulėtina arba panaikina antrinės kataraktos vystymosi galimybę.

Dauguma šiuolaikinių dirbtinių lęšių yra monofokaliniai, t.y. sudaro galimybes ryškiai, be papildomų akinių, matyti tiktai iš tam tikro atstumo, pavyzdžiui iš toli (vairuoti mašiną, žiūrėti televizorių), arba iš arti (pvz.: skaityti tekstą). Iš kito atstumo galima ryškiai matyti tik naudojant papildomus akinius. Šio trūkumo neturi multifokaliniai dirbtiniai lęšiai, leidžiantys matyti be akinių iš toli ir iš arti.

Kadangi kataraktos operacija yra atliekama ambulatoriškai – po šios operacijos nereikalingas stacionarus gydymas. Žmogus jau tą pačią dieną, po operacijos praėjus 1 – 2 valandoms, išleidžiamas gydytis į namus, tačiau būtina laikytis tam tikrų gydytojo nurodymų: dar keletą savaičių po operacijos reikia lašinti akių lašus, be to pirmosiomis pooperacinėmis savaitėmis rekomenduojama apie dvi savaites neskaityti, televizorių žiūrėti saikingai ir kt.