Akiu chirurgija

Savanorių pr.66
LT-44175 Kaunas

Darbo laikas
I-V 8.00-18.00

Savanorių pr.66
LT-44175 Kaunas

Darbo laikas
I-V 8.00-18.00

Savanorių pr.66
LT-44175 Kaunas

(8-37) 750805 administracija@akiuchirurgija.lt

Darbo laikas
I-V 8.00-18.00

Tai tokia akių chirurgijos rūšis, kuri koreguoja refrakcijos (trumparegystė, toliaregystė, astigmatizas ir presbiopija) ydas operaciniu būdu.

Lietuvoje dažniausiai paplitusios lazerinės refrakcijos korekcijos operacijos, tačiau jos tinka ne kiekvienam pacientui. Kai trumparegystė yra didelio laipsnio, šios operacijos lazeriu atlikti negalima, tuomet yra taikoma intraokulinė korekcija, kurios metu į akį implantuojamas daugiažidininis (multifokalinis) dirbtinis lęšis.

Tokia operacija yra tinkamiausias variantas vyresnio amžiaus pacientams (45metai ir vyresni), mėgstantiems aktyvų gyvenimo būdą ir nenorintiems ar negalintiems nešioti akinių. Po tokios operacijos žmogus gerai mato į tolį ir nebereikia nešioti kitų regėjimą koreguojančių priemonių. Tokia operacija tarp vyresnių žmonių yra labai populiari Skandinavijos šalyse.

tai tokia akių refrakcijos yda, kai daiktų vaizdas susidaro prieš tinklainę ir žmogus tolimus daiktus mato neryškiai. Trumparegiai gerai mato iš arti, bet tolimus daiktus jiems įžiūrėti yra gana sunku, prisimerkus daiktai matomi ryškiau.

Trumparegystės atsiradimas

Dažniausiai trumparegystė atsiranda mokykliniame amžiuje, kadangi tuo metu pailgėja akies ašis, bet pastaraisiais metais padaugėjo atvejų, kai akinius užsideda studentai, jauni žmonės, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Tokiu atveju trumparegystė būna įgyta sudarant per didelį krūvį akims – per ilgai žiūrimas televizorius, įtemptas ilgas darbas prie kompiuterio, skaitymas gulint, blogas darbo vietos apšvietimas.

 

Trumparegystės koregavimas:
dažniausiai esant trumparegystei žmogus nešioja minusinius akinius, arba kontaktinius lęšius. Esant nedidelei trumparegystei, akinius galima naudoti tik tam tikrose situacijose (žiūrint televizorių, mokykloje ar kt.). Kai trumparegystė viršija 3 dioptrijas, akinius reikia dėvėti nuolat. Jeigu žmogui jų nešiojimas sukelia daug nepatogumų, galima regėjimą pakoreguoti eksimeriniu lazeriu. Tačiau tokią operaciją galima atlikti tik tada, kai refrakcija yra stabili ne trumpiau nei vienerius metus, be to negali būti diagnozuota jokia kita akies liga.

Kai trumparegystė yra didelio laipsnio, šios operacijos lazeriu atlikti negalima, tuomet yra taikoma intraokulinė korekcija. Jos metu į akį implantuojamas papildomas dirbtinis lęšis (šios operacijos atliekamos Akių chirurgijos centre). Po tokios operacijos žmogus gerai mato į tolį ir nebereikia nešioti kitų regėjimą koreguojančių priemonių.

Toliaregystė – tai tokia akių refrakcijos yda, kai daiktų vaizdas susidaro už tinklainės ir žmogus artimus daiktus mato neryškiai. Iki tam tikro amžiaus toliaregiai gerai mato tolimus daiktus, tačiau vėliau gali pablogėti matymas ir į tolį.

Toliaregystės tipai: yra slaptoji toliaregystė – kai žmogus nejaučia jokių regėjimo sutrikimų, nors yra toliaregis. Taip atsitinka žmonėms iki 40 metų amžiaus, kadangi jų akies lęšiukas labiau išsigaubia ir žmogus regimus daiktus mato ryškiau. Aiškiosios toliaregystės atveju, žmogus arti esančius daiktus mato blogai, neryškiai. Šios toliaregystės atveju dažnai jaučiams akių nuovargis, akys tampa raudonos, pasireiškia galvos ir akių obuolių skausmas, trūkčioja vokai.

Toliaregystės koregavimas: toliaregių regėjimas yra koreguojamas pliusiniais lęšiais. Pliusiniai akinių lęšiai didina ir artina vaizdą, todėl ir akys pro šiuos akinius atrodo didesnės. Toliaregystę galima koreguoti akiniais arba kontaktiniais lęšiais. Suaugusiems žmonėms, kurie nenori, arba negali nešioti akinių, toliaregystę galima koreguoti operuojant eksimeriniu lazeriu ar implantuojant į akį papildomą dirbtinį lęšį (šios operacijos atliekamos Akių chirurgijos centre).

Pradėjus nešioti tinkamus akinius, arba atlikus operaciją – žmogus ir vėl visus daiktus mato ryškiai, dingsta galvos ir akių obuolių skausmas.

Tai dviejų skirtingo laipsnio refrakcijų susidarymas vienoje akyje. Jis dažnai būna paveldėtas, arba įgimtas. Turintis šį regėjimo sutrikimą žmogus daiktus mato neryškiai, tarsi su šešėliu, nes akyse šviesos spinduliai lūžta nevienodai, jie fokusuojasi skirtingose vietose ir aiškus daikto vaizdas nėra sukuriamas. Astigmatizmas gali pasireikšti ir trumparegiams ir toliaregiams.

Astigmatizmas, būna tada, kai ragenos paviršius nėra sferinis ir yra netolygiai išgaubtas. Iki 0,75 D astigmatizmas yra labai dažnas, tačiau jis regėjimui nekenkia. Esant didesnio laipsnio astigmatizmui dažnai jaučiamas nuovargis, pasireiškia galvos skausmas, atsiranda vokų kraštų uždegimai.

Astigmatizmo koregavimas:
astigmatizmas koreguojamas vadinamaisiais cilindriniais stiklais, kuriuose skirtinguose meridianuose gaunamas skirtingas šviesos lūžis. Astigmatinė akis pro cilindrinį lęšį daiktus mato gerai ir iš toli ir iš arti, kadangi šviesos spinduliai fokusuojasi vienoje vietoje.

Esant astigmatizmui būtina jį koreguoti jau pačioje vaikystėje, nes ilgai delsiant regėjimą pagerinti pavyksta ne visada. Esant dideliam astigmatizmui efektyviausias koregavimas toriniais dirbtiniais lęšiais (šios operacijos atliekamos Akių chirurgijos centre) ar eksimeriniu lazeriu. Po šios operacijos, yra pakeičiama ragenos laužiamoji galia ir žmogaus regėjimas pastebimai pagerėja.

Tai yra lęšiuko nebuvimas akyje.

Afakija gali būti įgyta (pvz.: po kataraktos operacijos, traumos ir kt.) arba įgimta. Afakija koreguojama afakiniais akiniais (matomas vaizdas padidintas apie 30%) arba implantuojant į akį dirbtinį lęšį (gaunamas normalus matomo vaizdo dydis). Afakijos korekcijai gali būti naudojami įvairūs (pagal klinikines indikacijas) dirbtiniai lęšiai. Šios operacijos atliekamos Akių chirurgijos centre.

Tai yra situacija, kai normaliai matanti akis praranda sugebėjimą matyti iš arti.

Tai įvyksta vyresniems nei 40-ties amžiaus asmenims. Nenorintiems arba negalintiems naudoti akinių darbui galima natūralų lęšiuką pakeisti dirbtiniu multifokaliniu (t.y. leidžiančiu be papildomos korekcijos matyti iš toli ir iš arti) dirbtiniu lęšiu (šios operacijos atliekamos ACC).

refrakcine chirurgija akiuchirurgija.lt

Tai tokia akių chirurgijos rūšis, kuri koreguoja refrakcijos (trumparegystė, toliaregystė, astigmatizas ir presbiopija) ydas operaciniu būdu.

Lietuvoje dažniausiai paplitusios lazerinės refrakcijos korekcijos operacijos, tačiau jos tinka ne kiekvienam pacientui. Kai trumparegystė yra didelio laipsnio, šios operacijos lazeriu atlikti negalima, tuomet yra taikoma intraokulinė korekcija, kurios metu į akį implantuojamas daugiažidininis (multifokalinis) dirbtinis lęšis.

Tokia operacija yra tinkamiausias variantas vyresnio amžiaus pacientams (45metai ir vyresni), mėgstantiems aktyvų gyvenimo būdą ir nenorintiems ar negalintiems nešioti akinių. Po tokios operacijos žmogus gerai mato į tolį ir nebereikia nešioti kitų regėjimą koreguojančių priemonių. Tokia operacija tarp vyresnių žmonių yra labai populiari Skandinavijos šalyse.

tai tokia akių refrakcijos yda, kai daiktų vaizdas susidaro prieš tinklainę ir žmogus tolimus daiktus mato neryškiai. Trumparegiai gerai mato iš arti, bet tolimus daiktus jiems įžiūrėti yra gana sunku, prisimerkus daiktai matomi ryškiau.

Trumparegystės atsiradimas

Dažniausiai trumparegystė atsiranda mokykliniame amžiuje, kadangi tuo metu pailgėja akies ašis, bet pastaraisiais metais padaugėjo atvejų, kai akinius užsideda studentai, jauni žmonės, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Tokiu atveju trumparegystė būna įgyta sudarant per didelį krūvį akims – per ilgai žiūrimas televizorius, įtemptas ilgas darbas prie kompiuterio, skaitymas gulint, blogas darbo vietos apšvietimas.

 

Trumparegystės koregavimas:
dažniausiai esant trumparegystei žmogus nešioja minusinius akinius, arba kontaktinius lęšius. Esant nedidelei trumparegystei, akinius galima naudoti tik tam tikrose situacijose (žiūrint televizorių, mokykloje ar kt.). Kai trumparegystė viršija 3 dioptrijas, akinius reikia dėvėti nuolat. Jeigu žmogui jų nešiojimas sukelia daug nepatogumų, galima regėjimą pakoreguoti eksimeriniu lazeriu. Tačiau tokią operaciją galima atlikti tik tada, kai refrakcija yra stabili ne trumpiau nei vienerius metus, be to negali būti diagnozuota jokia kita akies liga.

Kai trumparegystė yra didelio laipsnio, šios operacijos lazeriu atlikti negalima, tuomet yra taikoma intraokulinė korekcija. Jos metu į akį implantuojamas papildomas dirbtinis lęšis (šios operacijos atliekamos Akių chirurgijos centre). Po tokios operacijos žmogus gerai mato į tolį ir nebereikia nešioti kitų regėjimą koreguojančių priemonių.

Toliaregystė – tai tokia akių refrakcijos yda, kai daiktų vaizdas susidaro už tinklainės ir žmogus artimus daiktus mato neryškiai. Iki tam tikro amžiaus toliaregiai gerai mato tolimus daiktus, tačiau vėliau gali pablogėti matymas ir į tolį.

Toliaregystės tipai: yra slaptoji toliaregystė – kai žmogus nejaučia jokių regėjimo sutrikimų, nors yra toliaregis. Taip atsitinka žmonėms iki 40 metų amžiaus, kadangi jų akies lęšiukas labiau išsigaubia ir žmogus regimus daiktus mato ryškiau. Aiškiosios toliaregystės atveju, žmogus arti esančius daiktus mato blogai, neryškiai. Šios toliaregystės atveju dažnai jaučiams akių nuovargis, akys tampa raudonos, pasireiškia galvos ir akių obuolių skausmas, trūkčioja vokai.

Toliaregystės koregavimas: toliaregių regėjimas yra koreguojamas pliusiniais lęšiais. Pliusiniai akinių lęšiai didina ir artina vaizdą, todėl ir akys pro šiuos akinius atrodo didesnės. Toliaregystę galima koreguoti akiniais arba kontaktiniais lęšiais. Suaugusiems žmonėms, kurie nenori, arba negali nešioti akinių, toliaregystę galima koreguoti operuojant eksimeriniu lazeriu ar implantuojant į akį papildomą dirbtinį lęšį (šios operacijos atliekamos Akių chirurgijos centre).

Pradėjus nešioti tinkamus akinius, arba atlikus operaciją – žmogus ir vėl visus daiktus mato ryškiai, dingsta galvos ir akių obuolių skausmas.

Tai dviejų skirtingo laipsnio refrakcijų susidarymas vienoje akyje. Jis dažnai būna paveldėtas, arba įgimtas. Turintis šį regėjimo sutrikimą žmogus daiktus mato neryškiai, tarsi su šešėliu, nes akyse šviesos spinduliai lūžta nevienodai, jie fokusuojasi skirtingose vietose ir aiškus daikto vaizdas nėra sukuriamas. Astigmatizmas gali pasireikšti ir trumparegiams ir toliaregiams.

Astigmatizmas, būna tada, kai ragenos paviršius nėra sferinis ir yra netolygiai išgaubtas. Iki 0,75 D astigmatizmas yra labai dažnas, tačiau jis regėjimui nekenkia. Esant didesnio laipsnio astigmatizmui dažnai jaučiamas nuovargis, pasireiškia galvos skausmas, atsiranda vokų kraštų uždegimai.

Astigmatizmo koregavimas:
astigmatizmas koreguojamas vadinamaisiais cilindriniais stiklais, kuriuose skirtinguose meridianuose gaunamas skirtingas šviesos lūžis. Astigmatinė akis pro cilindrinį lęšį daiktus mato gerai ir iš toli ir iš arti, kadangi šviesos spinduliai fokusuojasi vienoje vietoje.

Esant astigmatizmui būtina jį koreguoti jau pačioje vaikystėje, nes ilgai delsiant regėjimą pagerinti pavyksta ne visada. Esant dideliam astigmatizmui efektyviausias koregavimas toriniais dirbtiniais lęšiais (šios operacijos atliekamos Akių chirurgijos centre) ar eksimeriniu lazeriu. Po šios operacijos, yra pakeičiama ragenos laužiamoji galia ir žmogaus regėjimas pastebimai pagerėja.

Tai yra lęšiuko nebuvimas akyje.

Afakija gali būti įgyta (pvz.: po kataraktos operacijos, traumos ir kt.) arba įgimta. Afakija koreguojama afakiniais akiniais (matomas vaizdas padidintas apie 30%) arba implantuojant į akį dirbtinį lęšį (gaunamas normalus matomo vaizdo dydis). Afakijos korekcijai gali būti naudojami įvairūs (pagal klinikines indikacijas) dirbtiniai lęšiai. Šios operacijos atliekamos Akių chirurgijos centre.

Tai yra situacija, kai normaliai matanti akis praranda sugebėjimą matyti iš arti.

Tai įvyksta vyresniems nei 40-ties amžiaus asmenims. Nenorintiems arba negalintiems naudoti akinių darbui galima natūralų lęšiuką pakeisti dirbtiniu multifokaliniu (t.y. leidžiančiu be papildomos korekcijos matyti iš toli ir iš arti) dirbtiniu lęšiu (šios operacijos atliekamos ACC).

Norite konsultacijos?